- gvėrinti
- gvė̃rinti vksm.
.
gvėrinti
Look at other dictionaries:
gverinti — gvẽrinti vksm. Ji̇̀s bai̇̃gia gvẽrinti dvi̇̀ratį, kė̃dę … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
gverinti — gvẽrinti, ina, ino caus. gverti: Anas pervasar tavo dviratį gvẽrina Lel … Dictionary of the Lithuanian Language
gvėrinti — gvė̃rinti ( yti), ìna, ìno intr. Š eiti išgverus, žioplinti, vėplinti, moklinti: Gvėra, kur gvė̃rini? J. Kur gvė̃rini, ar kelio nematai? Up. Gvė̃rina galvą nuleidęs Skr. Gvėra, kur gvėrini, darbą nebaigtą palikęs? Užv … Dictionary of the Lithuanian Language
gvėrinėti — gvėrinėti, ėja, ėjo J iter. gvėrinti: Ko gvėrinėji po laukus? Vdžg. Ko gvėrinėji patoriais, ar kelio nematai? Up. Ir gvėrinė[ja] pašaliais lyg musmirių parsiėdęs Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
išgverinti — išgvẽrinti KI130 caus. išgverti: 1. Tas dviratis išgvẽrintas Rm. Balsas slogų išgverintas rš. Išgverino paskutiniuosius nusitūrėjimo raiščius Vaižg. | refl.: Naujas dviratis, da neišsigvẽrinęs Rm. 2. Ji taip išgvẽrino vaikus, kad dabar… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgvėrinti — išgvė̃rinti intr. išeiti vėplinant, išgverus: Gal tas senis išgvė̃rino? Pc. | refl.: Neišsigvė̃rink, dar piningus kas pavogs Dr. gvėrinti; išgvėrinti; užgvėrinti … Dictionary of the Lithuanian Language
pragverinti — pragvẽrinti tr. J praplatinti, praskvarbinti. gverinti; išgverinti; pragverinti … Dictionary of the Lithuanian Language
užgvėrinti — užgvė̃rinti intr. užeiti išgvėrus, vėplinant: Ale kur užgvė̃rino – pas tamstas! Pc. gvėrinti; išgvėrinti; užgvėrinti … Dictionary of the Lithuanian Language
